BŪTI ČIA IR DABAR / PAPRASTUMAS

Kas nežino – kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių… Ir tada nepastebimai mintys neša kaži kur, o gyvenimas keliauja pro šalį, nes mūsų tame momente nebėra.

Pradedame ieškoti išeičių nežinia kur, blaškomės, sudėtingai mąstome, užsisuka visa virtinė emocijų. Bet išlipti iš šio traukinio visada padeda paprastumas.

Kai mintyse kalbamės su žmogumi ir jau „žinome“ ką jis atsakytų, galime imti ir gyvai pasikalbėti. Jeigu kyla neaiškumų – paklausti galime. Jeigu baisu, galime prisipažinti, kad bijome.

Jeigu sunku, galime paprašyti pagalbos. Jeigu esame alkani -pavalgyti, o jei vieniši – paskambinti ar pakviesti susitikti draugą. Jeigu neturime draugų, galime pasistengti užmegsti šiltą ryšį.

Jeigu kažkas netenkina gyvenime, galime pagalvoti kaip padaryti kažką kitaip, bet ne tik pagalvoti, o ir padaryti žingsnius to link.

Jeigu šalta, galime įsisupti į pledą, užsidegti žvakę, išsimaudyt karštoje vonioje, išsivirti arbatos ar užsidegti žvakę.

Gyvenimas dažnai atrodo sudėtingas, kai bandome aprėpti daug dalykų, daug minčių vienu metu.

Tačiau jeigu susitelktume tik į vieną veiksmą, tą, kurį darome šią akimirką, viskas taptų kur kas paprasčiau.

Aš linkiu mums paprastumo.