RUDUO NUSIPELNO SPALVŲ

Ruduo nusipelno spalvų.

Žmogui tinka gyventi koja kojon su gamta. Jos sezonais ir pokyčiais.

Artėjanti Lapkričio pradžia man visuomet turi asociaciją su perėjimu. Iš naivaus, dar dažnai šilto ir mielo rudens į gilesnį, tamsesnį rudenį…net skamba jis tuomet jau kita prasme.

Tą perėjimą visada praneša galybė spalvotų lapų, konfeti nuklojančių takus ir kiemus. Žemė apsirengia spalvomis ir tamsesnius vakarus paruošusi lydi mus į rimties ir susikaupimo laiką.

Lapų konfeti tarsi vakarėlio uždarymas, kai po fejerverkų visi ima skirstytis, erdvė ką tik buvus pilna klegesio ištuštėja, ateina laikas apsitvarkyti ir pailsėti, dar kiek apgalvojus ką tik vykusią šventę, jos akcentus.

Taip ir gyvenime – Lapkritis man primena staigius fejerverkus ir visus procesus po to. Tarsi metų siautulys ir įvykiai, nuotykiai ar išgyvenimai dabar laukia savo eilės būti sudėlioti, apgalvoti, rasti savo vietą ir svarbą gyvenimuose.

Iki naujos pradžios lieka dar du mėnesiai ir nemažai ilgų vakarų, kuriuos galime panaudoti apsitvarkymui minčių, namų, daiktų… Susikaupti, pabūti ramybėje.

Susitelkti ne į klaidas, o į tai, ką galime daryti geriau, atkreipti dėmesį į stiprybes, kurias galime vystyti.

Apsupkime save spalvomis, šiluma ir taikia nuotaika, leiskime rudeniui mus apkabinti savo melacholija, tegul ji būna vertinga ir nukreipta savistabai.

Spalvingo, gilaus ir malonaus rudens mums viesiems…